Viešieji darbai tikrai geriau nei nedarbas

2014, rugpjūčio 17th | Patalpinta JPSS Naujienos

LDBJau tarpukario Lietuvoje suprato, kad viešieji darbai geriau nei nedarbas. Tam 1933-iaisiais buvo priimtas Viešųjų darbų fondo įstatymas. Tuometinės Darbo biržos registruotus bedarbius, kurių nepavyko įdarbinti, siuntė dirbti viešuosius darbus – tiesti kelius, tvarkyti gatves, drenuoti laukus ir pan. Dešimtmečiams praėjus, ši laikino užimtumo priemonė vertinama įvairiai – gerai įsitvirtinusiems darbo rinkoje ir karjerą tikslingai darantiems tai atrodo menkaverčiai darbai, kurių gali ir nebūti, atokiose gyvenvietėse ir miesteliuose gyvenantiems šie darbai yra išganymas užsidirbti šiek tiek pajamų ir socializuotis, abejingieji net nesvarsto jų naudingumo. O jie vyksta – ir šiemet 14,2 tūkst. bedarbių nudirbo nemažai naudingų darbų vietos bendruomenėms. Tarp jų buvo 567 besimokantys bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ar aukštosiose mokyklose.

Šių metų pirmąjį pusmetį viešuosius darbus dirbę bedarbiai visoje šalyje sutvarkė pažintinius, dviračių ir pėsčiųjų takus, gėlynus, viešąsias erdves 7,5 tūkst. ha šalies parkų teritorijų plote, atliko valstybinių miškų tvarkymo ir atkūrimo darbus 6,2 tūkst. ha ploto teritorijose bei smulkius remonto darbus 663 bibliotekose, globos namuose, mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, socialinės ir visuomeninės paskirties objektuose. Taip pat šie žmonės sutvarkė 848 muziejų, istorijos ir kultūros paveldo, kitų turinčių išliekamąją vertę objektų viešąsias erdves.

Štai Šakių rajono Lukšių seniūnijoje po įvykusio gaisro sutvarkyta teritorija Zyplių dvare, Klausučių seniūnijoje puoselėjama poilsio parko teritorija, pasodinti medžiai ir prižiūrimos alėjos, Gižų seniūnijoje įrengta medinių skulptūrų alėja. Vienoje gražiausių šalies gyvenviečių – Kėdainių rajone Pelėdnagiuose viešųjų darbų dalyviai tvarkė ir toliau puoselėjo aplinką, užveistus rožynus.  Šiauliuose Pasaulio žolės riedulio atrankiniam turnyrui, vykusiam birželio pabaigoje, sutvarkytas stadionas, kuris šiuo metu vienas geriausių žolės riedulio stadionų Baltijos šalyse.

Kas dirba viešuosius darbus?

Darbo birža juos organizuoja pažeidžiamoms bedarbių grupėms kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais. Kas antras viešųjų darbų dalyvis gyvena aukštesnio nedarbo kaimo teritorijose ar neturi kvalifikacijos, beveik kas trečias – vyresnis kaip 50 metų, moterų buvo 45 proc.

Daugiausia įdarbintųjų yra Klaipėdos –1852, Vilniaus –1841, Panevėžio – 1773, Utenos – 1698 ir Šiaulių – 1454 teritorinių darbo biržų aptarnaujamose teritorijose. Daugiausiai – 54 proc. šios priemonės dalyvių buvo kaimo gyventojai. Penktadalis bedarbių po viešųjų darbų pasiliko nuolatiniam darbui.

Viešieji darbai ekonomiškai neaktyviems žmonėms suteikia galimybes grįžti į darbo rinką ir palaikyti darbo įgūdžius, turėti valstybės garantuotas darbo pajamas.  Viešuosius darbus dirbantiems asmenims taikomos ne tik visos socialinės garantijos, bet gali būti apmokėtos ir kelionės į darbą ir atgal bei privalomojo sveikatos patikrinimo išlaidos.

Šiais metais numatoma, kad teritorinės darbo biržos kartu su savivaldybėmis, įgyvendindamos viešuosius darbus, laikiną užimtumą suteiks per 19 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. visoje šalyje buvo 159,4 tūkst. bedarbių, iš jų – 55,2 tūkst. ilgalaikių. Bedarbių, gyvenančių kaimo vietovėse, dalis tarp visų bedarbių sudarė 38,9 proc.

www.ldb.lt

Pakomentuokite

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.