Tvarka valstybėje ir įmonėje – darbuotojų rankose?

2015, sausio 13th | Patalpinta JPSS Naujienos

http://www.svietimoprofsajunga.lt/images/default/source/Rasa_Jasmontiene.jpg

Nors Lietuvos valstybėje veikia Profesinių sąjungų įstatymas ir dirbančiųjų naudai rengtas Darbo kodeksas, tačiau Lietuvos profesinės sąjungos negausios, jas sudaro 5-10 proc. dirbančiųjų. Todėl jų veikla nėra tiek efektyvi, kiek galėtų būti. Kad situacija pasikeistų, ekspertai, naujai rengiamame Darbo kodekse siūlo keisti kolektyvinius darbo santykius.

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Rasos Jasmontienės teigimu, profesinės sąjungos yra tik pačių profesinių sąjungų narių aktyvumo ir pajėgumo išraiška: kuo mažiau narių, kuo jie pasyvesni, tuo profesinių sąjungų veikla menkesnė. Profesinės sąjungos atlikti didelius darbus dirbančiųjų naudai valstybės mastu gali tik susijungusios į vieningas struktūras, neapsiribojančias tik dirbančiųjų interesų atstovavimu Trišalėje taryboje prie Vyriausybės. Todėl siekiant efektyvesnio profsąjungų darbo naujovės būtinos.

„Lietuvoje profsąjungų struktūros yra, atstovavimo mechanizmas sukurtas (įstatymai yra), profsąjungos jau susiburia vienai kitai akcijai, sudalyvauja svarbesnių valstybės dokumentų rengime, svarstymuose, tačiau didžioji dalis dirbančiųjų iki šiol nesuvokia, kaip jie patys gali dalyvauti valstybės, savivaldybės, įmonės, įstaigos valdyme per savo profsąjungas. Todėl didžiausia naujovė būtų pasikeitimai dirbančiųjų sąmonėje – tik tuomet, kai žmonės supras, kad jie patys turi kelti reikalavimus valdžiai per savo profsąjungas. Tik tada tvarka valstybėje ir įmonėje keisis“, – sako R. Jasmontienė.

Siūlo keisti Trišalės tarybos sudėtį
Naująjį Darbo kodekso projektą rengiantys mokslininkai teigia, jog trišalė taryba nebetenkina daugelio verslo asociacijų, kurios nedalyvauja trišalės tarybos veikloje, bei kitų nevyriausybinių organizacijų, kurios apskritai nėra atstovaujamos trišalėje taryboje.

Siūlo nacionalinę darbo ir socialinių reikalų tarybą – nacionalinį socialinių partnerių forumą – sudaryti iš 15 narių: po 5 narius nacionaliniai socialiniai partneriai ir 5 nepriklausomi ekspertai, kuriuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu skirtų Vyriausybė.

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė dėl šios siūlomos naujovės kliūčių profesinių sąjungų veiklai neįžvelgia.

„Nacionalinė taryba – ta pati Trišalė taryba, tik su didesniu atstovų skaičiumi. Manau, kad kiekybė nenulemia kokybės – visų tarybų veiklos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo atstovų kompetencijos lygio ir galimybių veikti“, – kalba R. Jasmontienė.

Siekiant sureguliuoti darbo tarybų ir profesinių sąjungų santykius prioritetas teikiamas profsąjungoms, o darbo taryboms būtų suteikiamos smulkesnės, ne tokios reikšmingos funkcijos: dalyvauti informavimo ir konsultavimo procedūrose, derinti kai kuriuos darbdavio sprendimus, gauti iš darbdavio ir iš valstybių bei savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti, teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių įgyvendinimo.

Nori vertinti profsąjungos narių įnašą
Projekte siūloma profesinių sąjungų reprezentatyvumą vertinti pagal narių įnašų skaičių. Toks siūlymas, pasak R. Jasmontienės, logiškas.

„Iš dalies racionalu, nes šiuo metu Lietuvoje yra nykštukinių profsąjungų, kurių narių skaičiaus, struktūros ir veiklos nežino niekas, o reikalavimus keliantis nežinia kada, kieno ir kaip išrinktas vadovas skelbiasi atstovaująs visiems šakos dirbantiesiems valstybės lygmeniu. Antra vertus, yra ūkio šakų, kuriose dirbančiųjų skaičius nedidelis, todėl būtinos tikslios atstovavimo normos, kriterijai“, – svarsto R. Jasmontienė.

Naujajame kodekse siūloma didesnį dėmesį skirti profsąjungų ir darbo tarybų lyderių apsaugai, taikant ją ne tik visą išrinkimo laikotarpį, bet ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos.

Ketinama įvesti prievolę darbdaviui įrodinėti, kodėl jis skiria drausminę nuobaudą ar pablogina darbo sąlygas darbuotojų atstovui. Nes kol kas įrodinėjimo našta tenka profesinėms sąjungoms.

Taip pat rekomenduojama keisti kolektyvines sutartis ir palikti tik nacionalinį ir įmonės lygmenį, nes teritoriniu – praktiškai dėl nieko neįmanoma susitarti. Žinoma, labai mažos ir smulkios įmonės, turėtų teisę šakos kolektyvinės sutarties atsisakyti, bet dėl to privalėtų informuoti socialinio dialogo patarėją. Tuo tarpu įmonės darbuotojas taip pat galėtų atsisakyti, kad jam būtų taikoma įmonės kolektyvinė sutartis.

Siūlo balsuoti tik profsąjungų nariams
Vis dėl to daugiausiai abejonių ir svarstymų profsąjungų darbuotojams kelia siūlymas kolektyvinius darbo ginčus nagrinėti darbo arbitražui ir teismui. Anot R. Jasmontienės, darbo ginčo nagrinėjimo mechanizmo pradžia būtinai turi būti nurodyta įmonės, įstaigos kolektyvinėje sutartyje – joje susitariama dėl darbo ginčo nagrinėjimo įmonės, įstaigos viduje, kviečiantis savo profesinės sąjungos atstovus, ekspertus ir t. t.

„Tokia galimybė svarbiausia dirbantiesiems. Jei darbuotojų netenkina vidinis ginčo sprendimas – darbuotojas turi galimybę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Darbo inspekcijos (dirbančiajam komisijoje taip pat atstovauja profesinės sąjungos deleguoti atstovai). Jei Darbo ginčų komisijos sprendimas netenkina, kreipiamasi į teismą. Darbo arbitražo galimybė įstatymuose ir dabar numatyta kaip papildomas ginčo sprendimo būdas, todėl nesuprantama, kodėl reikėtų atsisakyti visų anksčiau išvardytų ginčo sprendimo pakopų“, – siūloma naujove abejoja profsąjungos pirmininkė.

R. Jasmontienės nuomone, neracionaliausias Darbo kodekso rengėjų siūlymas, kad dėl streiko paskelbimo balsuotų tik profesinių sąjungų nariai, o jam pritarus streikuoti galėtų visi darbuotojai:

„Kol profsąjungų narių įmonių, įstaigų kolektyvuose yra mažuma, toks pasiūlymas nelogiškas. Balsavimas yra bent šioks toks būdas paskatinti visus dirbančiuosius pamąstyti, ką pats darai savo gerovės labui.“

Anot jos, kol lietuviai norės būti gudručiai, t. y. gudresni už save pačius (mieliau pabus nuošaliau ir lauks, kol kiti kažką už juos padarys, neprisidėdami prie profesinės sąjungos veiklos naudosis kitų dirbančiųjų – profesinės sąjungos narių – iškovojimais, pataikaus valdžioms, o ne sieks jas kontroliuoti ir pan.), tol Lietuvoje tikros demokratinės valstybės neturėsime.

„Demokratija suprantama, prieinama ir tarnauja tik protingai, mąstančiai tautai. Priešingu atveju arba vergaujame, leidžiamės išnaudojami, arba emigruojame į tikrąsias – kitų susikurtas – demokratines santvarkas“, – pabrėžia R. Jasmontienė.

Darbuotojai siūlomoms naujovėms nepritaria
Kai kurių šiauliečių nuomone, tokios naujovės naudos profesinėms sąjungoms neatneš, tik iškas gilesnę duobę. Anot jų, tokie siūlymai Trišalę tarybą pavers turgumi, kur niekada nebus priimti reikalingi sprendimai.

„Manau tokiomis rekomendacijomis profsąjungoms siekiama uždėti apynasrį. Kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad valdžiai rūpi ne eilinių darbuotojų, bet jų pačių gerovė“, – išskiria Lina.

„Darbuotojus konsultuojantys mokslininkai negali būti objektyvūs. Vargu ar jų siūlymai bus naudingi visoms darbo rinkos šalims“, – svarsto Egidijus.

„Nepritariu idėjai dėl streiko. Nuo kada darbuotojai turi prašyti profsąjungos narių leidimo ir tik tada streikuoti. Įteisinus tokį siūlymą neliks demokratijos“, – piktinasi Algimantas.

„Lietuvoje tikrų profsąjungų nėra, tai tik parodija. Darbuotojai patys bijo reikšti savo nuomonę ir kovoti už savo teises. Kol mes nepradėsime vienytis ir veikti kartu, tol būsime išnaudojami“, pabrėžia Artūras.

http://www.snaujienos.lt/naujienos/miesto-gyvenimas/36969-tvarka-valstybje-ir-monje–darbuotoj-rankose

Diana Janušaitė „Šiaulių naujienos“
Artūro Staponkaus nuotr.

Pakomentuokite

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *