Įsigaliojo nauja Darbo kodekso redakcija

2014, liepos 1st | Patalpino JPSS kategorijose Naujienos - (0 Nekomentuota)

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pataisos, kuriomis siekiama mažinti administracinę naštą darbdaviams. Priimtais pakeitimais nuspręsta atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, nes informacija apie darbuotojo įdarbinimą yra registruojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, taip pat – darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento, privalomo Vyriausybės nustatytos pavyzdinės darbo sutarties formos ir pavyzdinės darbo laiko apskaitos žiniaraščių formos taikymo, paliekant jas kaip alternatyvas, suteikiant ūkio subjektams teisę naudotis darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, sudaryti laisvos formos darbo sutartis.

Darbo kodekse taip pat patikslintos nuostatos dėl darbuotojo informavimo apie darbo užmokestį ir dirbtą darbo laiką. Seimas nusprendė nepritarti siūlymui atsisakyti privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo. Pagal teisės akto pakeitimus darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalės raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.

Be to, naujuoju įstatymus apibrėžta, kad darbdaviams viešajame sektoriuje atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Darbo kodekso 24 straipsnio 4 dalis nuo šiol išdėstyta taip:

„Socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Iki šiol savivaldybės ir ministerijos kratėsi darbdavio vaidmens, teritoriniu lygiu savivaldybes darbdaviu pripažino tik Lietuvos aukščiausiasis teismas, kai buvo apskųstas Zarasų mokyklų streikų teisėtumas.

Seimas patikslino ir nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo tvarką. Pagal priimtas pataisas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu galės būti suteikiamos nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Pastaroji nuostata įsigalios nuo 2015 m. gruodžio 1 d.

Už šiuos Darbo kodekso pakeitimus balsavo 85 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai.

www.lprofsajungos.lt

Valstybines-darbo-inspekcijos-logoValstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, konsultuodami piliečius, susiduria su gana didelėmis jų teisės žinių ar informacijos apie deramą darbą spragomis. Kaip liudija ir konkretūs atvejai, žmonės dar labai dažnai nedrįsta kovoti už savo teises darbe, nes jų tiesiog nežino.

Siekdama kuo plačiau skleisti teisines žinias ir darbuotojams, ir darbdaviams, Valstybinė darbo inspekcija parengė ciklą trumpų konsultacijų aktualiausiais darbo teisės klausimais. Jose aptariama, kodėl reikia sudaryti darbo sutartį ir kaip tai padaryti teisingai; aptariamos lengvatos ir garantijos darbe, taikomos jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims; viršvalandinis darbas bei atsiskaitymas už jį; darbo ir poilsio laiko organizavimas; darbuotojo teisės ir pareigos dirbant pagal dvi ir daugiau darbo sutartis ir kt. Iš viso numatoma parengti 26 tokias trumpas konsultacijas.

Valstybinė darbo inspekcija

 

1. KAS ŽINOTINA BŪSIMAM DARBUOTOJUI

 

Laiku, aiškiai ir bendru sutarimu sudaryta darbo sutartis padės užkirsti kelią įvairiems nesusipratimams dėl pavedamų užduočių, darbo laiko apskaitos ar apmokėjimo ir pan. Kilus nesutarimams, ji bus pagrindas darbuotojui ginti savo teises. Taigi, prieš pradėdami dirbti su darbdaviu aptarkite visas darbo sąlygas, atidžiai perskaitykite ir pasirašykite darbo sutartį. (daugiau…)

LDB LogoNuo 2014 m. liepos 1 d. viešuosius darbus galės dirbti ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės formos studijų programas.

Tokia galimybė nustatyta Užimtumo rėmimo įstatymo pataisose, kurioms birželio 26 d. pritarta Seime: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=473643

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad teisę vasaros atostogų metu dirbti viešuosius darbus turi bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai.

www.ldb.lt

Kiek kainuoja su darbu susijęs stresas?

2014, birželio 29th | Patalpino JPSS kategorijose Naujienos - (0 Nekomentuota)

Europos saugos ir sveikatos darbe agenturaSu darbu susijęs stresas kainuoja daugiau, nei galite manyti.

Išlaidų dėl darbuotojų nedarbingumo ir sumažėjusio produktyvumo patiria ne tik organizacijos. Žmonėms tenka išgyventi sveikatos sutrikimų ir pablogėjusios gyvenimo kokybės padarinius. Galiausiai už tai moka šalies ūkis ir visuomenė.

Naujoje EU-OSHA ataskaitoje nagrinėjama, kiek kainuoja su darbu susijęs stresas, ir nurodoma, kad, kitaip nei paprastai manoma, nepaisyti streso kainuoja daug daugiau, nei stengtis jį šalinti.

Parsisiųsti ataskaitą „Su darbu susijusio streso ir psichosocialinės rizikos sąnaudų apskaičiavimas“ (angl. Calculating the cost of work-related stress and psychosocial risks) (anglų kalba)
Apsilankykite specialioje mūsų svetainėje „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“

https://osha.europa.eu/lt

Vilniaus TLK nuotrauka.

Baigiantis dar vieniems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vasarą mokslus baigiantys moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 d. imtinai.

Todėl, pasibaigus šiam laikotarpiui, jei jaunuoliai neįstos mokytis toliau, jie nepateks į valstybės lėšomis draudžiamųjų sąrašus, arba jei neįsidarbins, turės savarankiškai mokėti PSD įmokas. Jei jaunuoliai nuspręstų tęsti nuolatines studijas, jie būtų draudžiami valstybės ir patiems nereikėtų mokėti PSD įmokų.

VLK primena, jei jaunuoliai įsidarbins, už juos PSD įmokas mokės darbdavys, jei jis nuspręs užsiimti individualia veikla, šias įmokas patys turės savarankiškai susimokėti „Sodrai“, o jei pradės individualią veiklą pagal verslo liudijimą – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei jaunam žmogui nėra galimybės verstis darbine veikla, jam reikėtų užsiregistruoti darbo biržoje – įgijus bedarbio statusą valstybė jaunuolį apdraus PSD. Tai bus laikina socialinė apsauga ir valstybės pagalba, kol jaunuolis suras nuolatinę veiklą. (daugiau…)

http://www.sandrauga.lt/wp-content/uploads/2014/06/darbo_kodeksas_d2.jpg

2014 m. birželio 5 d. seimas patvirtino įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso pakeitimo, mažinančio darbdavių administracinę naštą. Nors darbdavių ir žiniasklaidos priemonėse šios pataisos vertinamos teigiamai, išoriškai nesvarbūs pokyčiai gali smarkiai apsunkinti darbuotojų gynybą.

Pagrindinis šių Darbo kodekso pataisų tikslas yra palengvinti darbdaviams administracinę naštą, o personalo darbuotojams – darbą. Manoma, kad šie pokyčiai didins Lietuvos konkurencingumą užsienio investuotojų akyse, bei leis darbdaviams patogiau teikti informaciją darbuotojams. Tačiau pastarąja idėją derėtų vertinti atsargiai.

Nuo šiol Vyriausybės patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties forma bus tik rekomendacinio pobūdžio. Kitaip tariant, darbdaviai galės naudoti ir savo susikurtą darbo sutarties formą, įtraukdami tik nustatytus privalomus punktus. (daugiau…)

Darbdavys mane engia. Aš dirbu kaip vergas. Frazės, tampančios beveik klasikinėmis. Vienos ir neginčijamos tiesos, matyt, nėra. Tačiau ar tikrai įmonė, kuri skelbiasi esą socialiai atsakinga, teisi, sumažindama valytojoms darbo valandas, tačiau palikdama tuos pačius valymo plotus, kurie yra dideli?

Ar teisus darbdavys, kategoriškai atsisakantis suteikti atostogas, kurios priklauso dar už ankstesnius metus? Ar garbinga liepti dirbti viršvalandžius, o jei ne, grasinti tomis pačiomis atostogomis?

„Man atrodo, kad mūsų būdas yra būti vergais. Ko mus mokė 50 metų, sovietmečiu? Mokė  būti vergais ir paklusti. Staiga išaušo diena, ir tapome laisvi. Tačiau ar mes iš karto ir tampam laisvi? Ne. Ir tam, kad pasikeistų žmonių mąstymas, neužteks nei 20, nei 30 metų“, – sakė didžiausios Jonavoje bendrovės „Achema“ profesinių sąjungų administracijos vadovė Birutė Daškevičienė.

Nors neretai žmonės į profsąjungas žvelgia kaip į sovietmečio palikimą, tačiau B.Daškevičienė ragina pasidomėti jų veikla ir suprasti, kaip konkrečiais atvejais darbuotojams gali padėti profsąjungos.

-Birute, visai neseniai teko rašyti apie įmonę, kurios valytojoms sumažintos darbo valandos, tačiau palikti tie patys valymo plotai. Jie yra dideli, ir moterims sunku atlikti savo darbą, pagaliau, jos teuždirba tik 700 litų „ant popieriaus“. Tačiau nei viena iš jų šios problemos įvardyti nesiryžta.

-Taip bus visada ir niekas nepasikeis, kol moterys šio klausimo nespręs pačios. Tačiau jei jį iškels tik viena, o ne, tarkim, visos dvidešimt, rezultato taip pat nebus. Kitaip tariant, tą vieną darbdavys tiesiog atleis iš darbo, o į jos vietą ateis kita, kuri dirbs tokiomis pačiomis vergiškomis sąlygomis.

Žmonės kartais bijo žodžio „profsąjunga“. Todėl iš karto noriu užbėgti už akių ir pasakyti, kad kartais profsąjungos kurti net nereikia. Užtektų visoms valytojoms nueiti pas darbdavį ir įvardyti problemą. Solidarumas yra didelė jėga.

Jei visos moterys iškeltų šią problemą, o darbdavys jos nespręstų, jam pačiam iškiltų rūpesčių. Įsivaizduokite situaciją, kai savaitę laiko būtų nevalytos patalpos. Juk niekas iš karto viso kolektyvo iš darbo neišmes.

Antrasis kelias – ne kurti naują, o stoti į jau esančią profsąjungą. Jonavos rajone jų veikia šešiolika, ir dalis yra tam tikrų šakų profsąjungos – švietimo, paslaugų sektoriaus. Šiuo konkrečiu atveju reiktų pasidomėti paslaugų sektoriaus profsąjungų veikla.

Profsąjunga tokiais atvejais padeda, ir padeda ne teoriškai, o realiai. Ji su darbdaviu kalba argumentuota ir teisine kalba. Natūralu, kad žinių, kvalifikacijos ir dialogo gebėjimų valytojos gali neturėti. Būtent dėl to tą daro profsąjunga. Be to, ji neatskleidžia žmogaus ar grupės žmonių tapatybės. Nebent konfliktas labai konkrečiai susijęs su vienu žmogumi ir, neįvardijant jo, problemos išspręsti neįmanoma.

Tačiau man įdomu ir kitkas. Kodėl šioje įmonėje valytojos uždirba tiek mažai? Ar įmonė neturi už ką mokėti ir yra ant bankroto slenksčio, ar sau pasilieka per didelį pelną?

-Įmonė situacijos nekomentuoja ir teigia, kad laikosi visų įstatymų. Birute, ar ieškodamas tiesos žmogus įmonės vadovo akyse netaps skundiku?

-Taps. Tačiau ir vėl. Jei apie problemas kalba didžioji dalis kolektyvo, o ne vienas ar du žmonės, ir darbdaviai į tai žvelgia visai kitaip. Profsąjunga nėra baubas. Ji tik kelia klausimus ir kartu su darbuotojais, darbdaviais ieško bendro sprendimo.

– Profsąjunga nėra darbdavių baubas?

-Jei įmonė nesilaiko įstatymų ir pažeidžia žmonių interesus, taip, be abejo, tokiai įmonei profsąjunga bus baubas. Tačiau jei įmonė dirba tvarkingai, yra daug pavyzdžių, kuomet profsąjungos veikla ne trukdo, o padeda.

Vienas iš pavyzdžių, kai „Achemoje“ sunkmečiu reikėjo atleisti 60 žmonių. Pirminis mums pateiktas sąrašas buvo pakoreguotas maždaug 40 procentų. Mūsų darbas buvo įvertinti, kokių žmonių negalima atleisti, kurie yra labiausiai socialiai pažeidžiami, kurių šeimose nėra daugiau dirbančių žmonių ir atlyginimas „Achemoje“ yra pagrindinės šeimos pajamos. Be to, profsąjunga sprendžia ir kitas problemas, su kuriomis susiduria darbuotojai.

-Kitaip tariant, bendrovės „Achema“ generaliniam direktoriui jūs nesate pats didžiausias priešas?

-Reiktų klausti jo paties. Be abejo, kai kuriais klausimai mūsų nuomonės visiškai skiriasi. Būna visko. Net balsą tenka pakelti. Tačiau sprendimus dažniausiai randame.

-Dar viena situacija, kuri yra gana dažna įmonėse. Darbdavys neišleidžia žmogaus atostogų, nors jis turi jų neišnaudotų dar už ankstesnius metus.

-Tai yra grubus pažeidimas. Tačiau prašymą atostogoms reikia pateikti raštu ir užregistruoti.  Tik tada galima ieškoti tiesos.

-Grįžtame vėl prie to paties. Toks žmogus taps skundiku ir vienas pirmųjų, atsiradus progai, bus išmestas iš darbo.

-Problema yra didelis nedarbas ir tai, kad daug žmonių sutinka taikstytis su tokiomis darbdavių sąlygomis. Todėl ir sakau, kad visas problemas turi spręsti didžioji dauguma įmonės darbuotojų. Vienas žmogus – pripažinkim – nieko nepadarys.

-Birute, ar mūsų visuomenėje dar egzistuoja baimė „kalbėti su viršininku“?

-Taip, be abejo. Žmonės bijo. Tačiau kartais ta baimė kyla ir todėl, kad žmogus neišmano įstatymų, darbo teisės. Jis neturi rimtų argumentų, motyvų. Manau, kad darbdavių reikalas būtų bent šiek tiek investuoti į žmonių švietimą ir socialinio dialogo mokymą.

-Jūs juokaujat? Koks darbdavys, ypač tas, kuris pažeidinėja įstatymus, norės turėti ne nuolankų pavaldinį, o bent jau šiek tiek lygiavertį partnerį?

-Tos įmonės, kurios pažeidinėja, nenorės. Tačiau yra daug įmonių, kurios nori turėti „protingas profsąjungas“. Tą esu girdėjusi ne kartą. Be abejo, yra profsąjungų, kurios dėl pažeidimų iš karto kreipiasi į teismą. Tuo tarpu kitos ieško būdų, kaip išspręsti problemas ir kalbasi su darbdaviais.

Mūsų siekis nėra tas, kad įmonės bankrutuotų ar negautų pelno. Mes visi puikiai suprantam, kad jos turi būti pelningos.

Profsąjungos gali padėti tiek, kiek žmonės yra suinteresuoti ir solidarūs. Žinoma, negalima tikėtis, kad profsąjunga sukurs rojų. Bet proto ribose, kiek galima išsireikalauti pagal įstatymus ir  tiek, kad būtų sukurtos normalios darbo sąlygos, padėti tikrai galima.

www.jonavoszinios.lt

http://www.sandrauga.lt/wp-content/uploads/2014/06/IGP6896.jpgVakar švietimo darbuotojai rinkosi į mitingą prie švietimo ir mokslo ministerijos. Tūkstantinė minia reikalavo vyriausybės pagaliau atkreipti dėmesį į švietimo problemas. LSP „Sandrauga“ taip pat dalyvavo mitinge, taip išreikšdama solidarumą ir palaikymą pedagogams.

Mitingas prasidėjo prie Vilniaus Katedros, o vėliau tūkstantinė minia Gedimino prospektu patraukė prie švietimo ir mokslo ministerijos. Mokytojai reikalavo mažinti mokinių skaičių mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nemažinti finansavimo švietimui ir užtikrinti pedagogams saugias darbo sąlygas mažinant mokinių patyčias prieš mokytojus.

Į susirinkusią mokytojų minią kreipėsi profesinių sąjungų atstovai, švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis, palaikymą išreiškė ir įvairių Europos šalių mokytojai bei švietimo profsąjungų atstovai. Tuo tarpu premjero A.Butkevičiaus mitinge nebuvo.

Svečiai iš Latvijos, kurie organizavę švietimo darbuotojų mitingą dar Gegužės mėnesį, teigė, kad švietimo darbuotojų padėtis Lietuvoje ir Latvijoje yra labai panaši ir ją galima apibūdinti fraze „Profesija-mokytojas; socialinė padėtis – ūbagas“.

LPS „Sandrauga“ inf.

www.sandrauga.lt

„UŽIMTUMO DIDINIMO PRIORITETINĖS KRYPTYS“

2014, birželio 19th | Patalpino JPSS kategorijose Naujienos | Renginiai - (0 Nekomentuota)
ImageBirželio 25 d. 10 val Mykolo Romerio universitete vyks mokslinė-praktinė konferencija „Užimtumo didinimo prioritetinės kryptys“.
Renginio metu numatoma aptarti: nedarbo mažinimo gaires, kovos su nelegaliu darbu užsienio šalyse patirtį, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo tobulinimo galimybes, gyventojų užimtumo didinimą determinuojančių veiksnių tobulinimo kryptis, principinius pasiūlymus dėl teisės aktų projektų užimtumo didinimo srityje ir kt.

Registracija vyksta iki birželio 20 d. el. p., simona.miliauskiene@mruni.eu

 

2014–2015 m. geros praktikos apdovanojimai

2014, birželio 16th | Patalpino JPSS kategorijose Naujienos - (0 Nekomentuota)

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) kviečia teikti paraiškas 12-ajam Europos geros praktikos apdovanojimų konkursui darbuotojų saugos ir sveikatos tema. 2014–2015 m. saugių darbo vietų kampanijos apdovanojimais bus pagerbtos įmonės arba organizacijos, pažangiais ir naujoviškais metodais valdančios stresą ir psichosocialinę riziką darbe.

Europos geros praktikos apdovanojimų konkursas yra svarbi saugių darbo vietų kampanijos dalis. Juo siekiama parodyti geros, saugos ir sveikatos , praktikos taikymo darbe naudą. Konkursą, bendradarbiaudama su alstybėmis narėmis ir Europos Sąjungai pirmininkaujančia valstybe nare, rengia EU-OSHA.
2014–2015 m. geros praktikos apdovanojimų konkursas skirtas geriausiems įmonių arba organizacijų, aktyviai valdančių stresą ir psichosocialinę riziką darbe, pavyzdžiams įvertinti. Šiame konkurse bus apdovanotos organizacijos už parodytą savo tvirtą kolektyvinį įsipareigojimą ir požiūrį sprendžiant psichosocialinės rizikos problemą. Vertinimo komisija išrinks įmones arba organizacijas, kurios geriausiai vertina, šalina arba mažina psichosocialinę riziką ir stresą darbe.
Paraiškas gali teikti visi Europos darbdaviai, darbuotojai ir suinteresuoti tarpininkai, pvz., socialiniai partneriai, saugos ir sveikatos specialistai ir praktikai, taip pat pagalbą ir informaciją darbe teikiantys asmenys.
Apdovanojimai bus įteikti 2015 m. pavasarį vyksiančiame renginyje, skirtame visų dalyvių pasiekimams įvertinti. Tikimasi, kad apdovanojimo ceremonijoje dalyvaus ir vadovai, ir darbuotojų atstovai. Pažangūs bendri pasiekimai bus išsamiai aprašyti specialiame leidinyje, kuris bus išplatintas visoje Europoje ir paskelbtas EU-OSHA svetainėje.

(daugiau…)