Internetinio interaktyviojo rizikos vertinimo projektas (OiRA) ir Europos sektorių socialinis dialogas

Internetinio interaktyviojo rizikos vertinimo (OiRA) projekto sėkmę rodo ne tik projekte dalyvaujančių nacionalinių partnerių gausa (15), bet ir tai, kad jo teikiamomis unikaliomis galimybėmis taip pat naudojasi ir keletas ES sektorių socialinio dialogo komitetų.

Iš viso paskelbtos penkios OiRA ES priemonės šiomis temomis – odų rauginimas, kirpyklų darbuotojai, tiesioginiai pasirodymai, valymas ir privati apsauga. Kai kurias šių priemonių sėkmingai pritaikė valstybės narės, būtent Graikija, Portugalija, Ispanija ir Slovėnija.
Sektorių socialinio dialogo komitetai šias priemones taiko įvairiai. Kirpėjų temai skirta priemonė parengta remiantis „Europos bendruoju susitarimu dėl kirpyklų darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos darbe“. Vyksta antras tiesioginiams pasirodymams skirtos priemonės plėtros etapas – priemonė toliau tobulinama ir populiarinama. Pavyzdžiui, prie OiRA bendruomenės neseniai prisijungė sporto komitetas, kuris sukurs tris skirtingas priemones, pasirodysiančias internete 2015 m. pabaigoje.

Susipažinkite su sukurtomis OiRA ES priemonėmis
Plačiau apie OiRA

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko tarpžinybinės darbo grupės, kuriai iki liepos 1 dienos pavesta parengti ir savivaldybėms pateikti išvadas bei rekomendacijas dėl socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų, organizuojančių ir teikiančių socialines paslaugas namuose, darbo krūvių optimizavimo ir darbo sąlygų gerinimo posėdis.

„Mūsų tikslas – išgryninti socialinio darbuotojo ir individualios priežiūros darbuotojo, organizuojančio ar teikiančio pagalbą į namus neįgaliesiems bei senyvo amžiaus asmenims, funkcijas, išskirti seniūnijos socialinio darbo specialisto ar socialinio darbuotojo, įgalioto vertinti gyventojų poreikius socialinėms paslaugoms, veiklų specifiką. Todėl labai svarbu, kad šioje darbo grupėje turime ir praktikų, kurių patirtis leis padaryti teisingas išvadas,“ – sakė darbo grupei vadovaujanti Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė.

Pasak V. Toleikienės, iš savivaldybių ministerijai pateiktos informacijos apie pagalbą namuose teikiančius darbuotojus, matyti, jog skirtingose savivaldybėse ryškūs darbo krūvių ir veiklos organizavimo skirtumai. Todėl rekomendacijos bus rengiamos atsižvelgiant ir į tai, kur – didžiuosiuose miestuose ar rajonuose – teikiamos paslaugos.

Posėdyje diskutuota apie darbuotojų darbo sąlygas, aprūpinimą darbui būtiniausiomis priemonėmis. Didelis dėmesys skirtas aptarti darbuotojo nuvykimo pas pagalbos į namus gavėją ir parvykimo iš paslaugų gavėjo namų klausimui.

Šiuo metu pagalbą į namus teikia darbuotojai, kurių didžiąją dalį – 85,5 proc. – sudaro individualios priežiūros personalas. Socialiniai darbuotojai sudaro apie 14,5 proc. visų darbuotojų. Didžioji dalis (65 proc.) darbuotojų yra įdarbinti socialinių paslaugų centruose, apie 12 proc. – seniūnijose, dar apie 23 proc. dirba kitose socialinių paslaugų įstaigose. Aštuoniose savivaldybėse pagalbą į namus teikia seniūnijos ir kitos socialinių paslaugų įstaigos arba SPC ir seniūnijos.

Darbo grupė sudaryta iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, savivaldybių administracijų, profesinių sąjungų atstovų, taip pat joje dalyvauja socialinių paslaugų centrų praktikai – socialiniai darbuotojai, dirbantys socialinių paslaugų į namus teikimo srityje.

www.socmin.lt

2015, kovo 11th | Patalpino JPSS kategorijose Naujienos - (0 Nekomentuota)

Su kovo 11 aja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame darbo grupės prie Trišalės tarybos posėdyje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo buvo nuspręsta išgryninti ir Trišalei tarybai pateikti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima didinti minimalų mėnesinį atlyginimą.

 

„Mums svarbu išsiaiškinti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis pagrįstai didėtų minimalus mėnesinis atlyginimas. Peržvelgsime darbo našumo, vidutinio darbo užmokesčio, nedarbo lygio, bendrojo vidaus produkto bei kitus rodiklius ir Trišalei tarybai pateiksime savo pasiūlymą dėl MMA didinimo perspektyvų ir periodiškumo,“ – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.

 

Koalicijos politinė taryba yra pritarusi galimybei MMA didinti nuo liepos 1 dienos.

 

Šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas yra 300 eurų, paskutinį kartą MMA didėjo 10,1 EUR nuo 2014 m. spalio 1 dienos.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. sausį buvo 9,8 proc. ir sumažėjo, palyginti su praėjusių metų sausiu, kai sudarė 10,6 proc. Euro zonoje nedarbo lygis 2015 m. sausį siekė 11,2 proc. – tai mažiausias rodiklis nuo 2012 m. balandžio. Praėjusių metų  gruodį jis buvo 11,3 proc., o sausį – 11,8 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, 2015 m. sausį sumažėjo ir sudarė 9,8 proc., palyginti su 2014 m. gruodžiu, kai nedarbo lygis sudarė 10 proc.  

„Eurostat“ apskaičiavo, kad visoje ES šių metų sausį nedirbo 23,815 mln. žmonių, iš jų 18,059 mln. – euro zonoje. Palyginti su 2014 metų gruodžiu, nedirbančių asmenų skaičius ES valstybėse narėse sumažėjo 156 tūkst., o euro zonoje – 140 tūkst. Palyginti su 2014 m. sausiu, nedirbančių asmenų visame regione sumažėjo 1,820 mln., o euro zonoje – 896 tūkst.

Valstybių narių duomenimis, mažiausias nedarbas šių metų sausį buvo įregistruotas Vokietijoje – 4,7 proc. ir Austrijoje –  4,8 proc., o didžiausias Graikijoje  – 25,8 proc. 2014 m. lapkritį  ir Ispanijoje – 23,4 proc.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, 2015 m. sausį nedarbas sumažėjo dvidešimt keturiose valstybėse narėse, nepakitęs liko Belgijoje, išaugo Kipre – nuo 15,7 proc. iki 16,1 proc., Suomijoje – nuo 8,4 proc. iki 8,8 proc. ir Prancūzijoje – nuo 10,1 proc. iki 10,2 proc.

Daugiausia nedarbas sumažėjo Ispanijoje – nuo 25,5 proc. iki 23,4 proc., Estijoje – nuo 8,5 proc. 2013 m. gruodį iki 6,4 proc. 2014 m. gruodį ir Airijoje – nuo 12,1 proc. iki 10 proc.  

2015 m. sausio mėnesį ES nedirbo 4,889 mln. (21,2 proc.) jaunesnių nei 25 metų asmenų, iš jų euro zonoje – 3,281 mln. jaunuolių (22,9 proc.). Palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, jaunimo nedarbo lygis ES valstybėse narėse sumažėjo 562 tūkst., o euro zonoje – 259 tūkst.

Žemiausias jaunimo nedarbo lygis 2015 m. sausio mėnesį buvo fiksuotas Vokietijoje – 7,1 proc., Austrijoje – 8,2 proc. ir Danijoje– 10,8 proc., o didžiausias Ispanijoje – 50,9 proc., Graikijoje – 50,6 proc. 2014 m. lapkritį, Kroatijoje – 44,1 proc. 2014 m. ketvirtą ketvirtį. ir Italijoje – 41,2 proc. 

Atsižvelgus į sezoninius svyravimus, jaunimo nedarbas Lietuvoje 2015 m. sausį sudarė 18,2 proc.

Jungtinėse Valstijose 2015 m. sausį nedarbo lygis buvo 5,7 proc. ir padidėjo, palyginti su 2014 m. gruodžiu, kai sudarė 5,6 proc., tačiau buvo mažesnis, nei  2014 m. sausį, kai jis siekė 6,6 proc.

Šaltinis: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/6664116/3-02032015-AP-EN.pdf/28d48055-3894-492d-a952-005097600ee0

Aktyvus institucijų bendradarbiavimas jau duoda apčiuopiamą rezultatą, suburta ekspertų komanda padės teritoriniams padaliniams dar efektyviau kontroliuoti mokesčių nemokančias įmones

2015 m. kovo 5 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra) informuoja, kad įmonėse, kuriose institucijos taikė modelį „Įspėjau – pasirink“, minimalų ar mažesnį atlyginimą gaunančių darbuotojų skaičius sumažėjo 15 procentų. Šiandien vykusiame institucijų pasitarime VMI ir „Sodra“ sutarė suburti bendrą ekspertų – analitikų komandą, kuri tiksliau identifikuos mokesčių mokėtojus ir draudėjus, slepiančius mokesčius ir nemokančius VSD įmokų, išmokant atlyginimus „vokeliuose“ ar neva įdarbinant gyventojus ne visai darbo dienai. (daugiau…)

LDB Logo

Vasario  darbo rinkai būdingas  didesnis laisvų darbų vietų ir mažėjantis besikreipiančių bedarbių  skaičius. Darbo biržoje registravosi 20,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių –  ketvirtadaliu mažiau nei sausį. Šalies įmonės per mėnesį pateikė beveik 22 tūkst. naujų darbo pasiūlymų – 12,6 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį. Aktyvūs buvo prekybos sektoriaus darbdaviai – įregistravo 21,5 proc. laisvų darbo vietų, pramonės – 19 proc., statybos – per 14 proc. ir transporto – per 9 proc.

Darbo rinkoje paklausūs išlieka pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, lengvųjų automobilių vairuotojai, virėjai, administratoriai, siuvėjai ir   dažytojai. (daugiau…)

LDBSITUACIJA RAJONO DARBO RINKOJE 2015-03-01 DIENAI

 

Užregistruota per vasario mėnesį bedarbių   –        335   (482)

mėnesio  pabaigoje                                      –        3173   (3225)

 

Įdarbinta                                                      –         230     (248)

 

Nusiųsta į aktyvios

darbo rinkos politikos                                  –        98         (53)

priemones

 

Bedarbių procentas nuo

darbingo amžiaus gyventojų  rajone           –     11,6 proc.  (11,8 proc.)

 

Bedarbių procentas nuo

darbingo amžiaus gyventojų  Lietuvoje      –     9,6 proc.    (9,6 proc.)

 

SITUACIJA RAJONO SENIŪNIJOSE 2015-03-01 DIENAI

 

Bedarbių procentas rajono seniūnijose

Ruklos seniūnijoje     18,6  proc.   (18,8 proc)

Upninkų seniūnijoje  19,7  proc.   (18,3 proc.)

Šilų seniūnijoje          18,7 proc.   (18,5 proc.)

Dumsių seniūnijoje    10,7  proc.   ( 10,5 proc.)

Žeimių seniūnijoje      14,3  proc.   (14,4 proc.)

Kulvos seniūnijoje     13,6  proc.   (13,0 proc.)

Bukonių seniūnijoje   11,9  proc.   (12,4 proc.)

Užusalių seniūnijoje     9,6  proc.   (10,5 proc.)

Jonavos seniūnijoje      9,5 proc.    (  9,6  proc.) .

 

Pastaba: skliausteliuose pateikta informacija buvusi prieš mėnesį

UAB Koncernui „Achemos grupė“ priklausančių įmonių profesinės sąjungos sutarė sudaryti jungtinės veiklos sutartį, keistis patirtimi, dalintis kolektyvinių sutarčių projektais, derybų rezultatais ir kt. pasiekimais, koordinuoti savo veiklą keliant reikalavimus darbdaviams, o esant reikalui, kartu rengti akcijas.

Sausio 29 d. Jonavoje susitikę aštuonių koncerno įmonių profesinių sąjungų atstovai pristatė savo organizacijų patirtį, aptarė iškylančias problemas, diskutavo apie narystės plėtrą, dalijosi mintimis, kaip suaktyvinti profsąjunginį judėjimą.

Pasirašius jungtinės veiklos sutartį bei suderinus pagrindinius derybinius klausimus profsąjungos sieks susitikti su koncerno vadovybe ir valdybos nariais. (daugiau…)

LDB Logo

          

SITUACIJA RAJONO DARBO RINKOJE 2015-02-01 DIENAI

 

Užregistruota per sausio mėnesį bedarbių   –        482   (401)

mėnesio  pabaigoje                                      –        3225 (3109)

 

Įdarbinta                                                      –       248     (219)

 

Nusiųsta į aktyvios

darbo rinkos politikos                                  –        53      (66)

priemones

 

Bedarbių procentas nuo

darbingo amžiaus gyventojų  rajone           –     11,8 proc.  (11,4 proc.)

 

Bedarbių procentas nuo

darbingo amžiaus gyventojų  Lietuvoje      –     9,6 proc.    (9,3 proc.)

 

SITUACIJA RAJONO SENIŪNIJOSE 2015-02-01 DIENAI

 

 Bedarbių procentas rajono seniūnijose

Ruklos seniūnijoje     18,8  proc.   (18,4 proc)

Upninkų seniūnijoje  18,3  proc.   (19,9 proc.)

Šilų seniūnijoje          18,5  proc.   (18,2 proc.)

Dumsių seniūnijoje    10,5  proc.   ( 10,5 proc.)

Žeimių seniūnijoje      14,4  proc.   (13,8 proc.)

Kulvos seniūnijoje     13,0  proc.   (13,3 proc.)

Bukonių seniūnijoje   12,4  proc.   (12,2 proc.)

Užusalių seniūnijoje   10,5  proc.   (10,6 proc.)

Jonavos seniūnijoje      9,8 proc.    (  9,6  proc.) .

 

Pastaba: skliausteliuose pateikta informacija buvusi prieš mėnesį